Mama, leisk pristatyti Gabrielę, nerimastingai tarė Rokas, rodydamas į merginą, kurią atsivedė namo tokiu vėlyvu laiku.
Labas vakaras, atsakė Dalia, nepatenkintai apžvelgdama netikėtą svečią. Koks žavingas metas pažintinėms! Tik penkios minutės iki vidurnakčio…
Aš jau sakiau Rokui, kad per vėlu, staiga prisidėjo Gabrielė, bet ar jis mąsto klausyti? Tikras užsispyrėlis!
Šaunuoliau, pagalvojo Dalia kartaus skonio mintimi. Atsiprašinėja, o jį piešia kaip despotą. Nelabai miela šita panelė.
Įeikite, atsiduso ji ir be papildomų žodžių pasišalino į savo kambarį.
Ką gi ji galėjo padaryti? Vienintelį sūnų išmestį į naktį dėl kažkokios atsitiktinės merginos? Jei jie nori gyventi kartu, tebūnie. Motina turi saugoti sūnų ir jam atmerkti akis. O Dalia tuo pasirūpins greitai. Rokas atsiųs savo draugę atgal, iš kur atėjo, be jokio gailesčio. Netgi džiaugsmingai!
Visą naktį ji kalkino planą, kaip atsikratyti Gabrielės.
Ne, ji neprieštaravo Roko santuokai. Trisdešimties jau metas įsikurti.
Bet ne su ja!
Pirma, ji buvo daug jaunesnė. Akivaizdus ženklas, kad vėjas čiulpia vietoj smegenų.
Tokia žmona? Motina? Namų šeimininkė?
Antra, jos elgesys kalbėjo pats už save: įsibrauti į svetimus namus nevalandąj, be jokio atsiprašymo! Dar ir apkaltino jos mylimą sūnų be jokios priežasties!
Ir dar liko permiegoti!
Ar tai pirmas kartas, ar įprotis?
Bet kas ten Dalia tiesiog jai nepatiko.
Todėl ir Rokas greitai pajus tą patį.
Kam gi švaistyti laiką?
Planas tapo nereikalingas.
Gabrielė pati suteikė jai visas galimybes padėti dalykus į savo vietas.
Pirmasis signalas įvyko jau ryte.
Ji užsikabino vonios kambaryje… valandai!
Rokas, bejėgis, klajojęs po butą, erzinosi vis labiau.
Brangusis, kas negerai? perdėtai švelniai paklausė Dalia. Mergina ruošiasi, nori patikti…
Bet aš turiu eiti į darbą!
Tada paskambink į duris, paaiškink, kad čia ne viena gyvena, pasiūlė motina.
Gėdinga, nurėžė jis. Vėliau pakalbėsime. O tu, mama, nespėsi?
Aš? Ne. Jau seniai pasiruošusi. Štai, iškepiau blynų. Ateik pusryčiauti.
Aš nespėjau nė nusipraustii!
Nieko tokio, padarysi vėliau. Kol kas nešvaistyk laiko pavalgyk, reikia jėgų dienai.
Rokas atsisėdo prie stalo.
Tada Gabrielė išlindo iš vonios, su rankšluosčiu ant galvos, žavinga kaip pavasaris.
Pagaliau! sušuko Rokas ir nuskubėjo prie užt
