– Margarita, turime rasti išeitį. Jei sūnus netaps mano donoru, aš mirsiu. Man reikia kraujo giminaičio, tai mano paskutinė galimybė”, – ant buvusios žmonos buto slenksčio verkė Egidijus.
– Sūnus? Argi nesakei, kad turiu sūnų? Tu išmežei mane į gatvę su kūdikiu. Net neįsivaizduoji, ką man teko išgyventi, kad pastatyčiau jį ant kojų. O dabar tu atbėgai? – Margarita negalėjo nusiraminti.
– Mama mane privertė. Atleisk tam kvailiui!
Po šio pokalbio Margarita ėmė prisiminti, kaip viskas prasidėjo. Prieš 20 metų ji jautėsi kaip laimingiausia moteris pasaulyje. Buvo ištekėjusi už nuostabaus vyro ir po širdimi turėjo ilgai lauktą sūnų. Jos anyta jos nemėgo, tačiau moteris buvo įsitikinusi, kad gimus anūkui jos širdis atšals.
Tačiau gyvenime viskas susiklostė kitaip. Vos tik Margarita su sūnumi buvo išrašyta iš gimdymo namų, jos anyta nusivedė Egidijų į šalį ir pašnibždėjo:
– Tai ne tavo vaikas! Išsiųsk ją lauk! Prisiekiu tau, kad ji buvo jo tėvas.
– Ką tu sakai, mama, juk negali pasakyti iš kūdikio, – paprieštaravo jis.
– Tu esi aklas, sūnau. Visą gyvenimą maitinsi svetimą vaiką, o tavo guvi žmona tau ragais pagadins. Tada bus per vėlu, sakau tau. Pasakyk žmonėms tiesą ir atsisveikink su ja.
– Kur jie eis?
– Kas pagimdė jos sūnų, tegul eina pas jį. Nesijaudink dėl alimentų, nueisiu į buhalteriją ir pasirūpinsiu, kad oficialiai sumažintų tavo atlyginimą iki minimalios algos. Jis gaus tris centus! O mes su tavimi gyvensime kartu. Tai buvo taip gerai!
Margarita detaliai prisimena tą dieną. Išvargusi su kūdikiu ant rankų ji išėjo į lauką ir verkė. Ji paprasčiausiai neturėjo kur eiti ir nenorėjo teisintis dėl savo nekaltumo. Močiutė, jei kažkas yra jos galvoje, jos negalima pakeisti. Egidijus išdavė savo šeimą.
Grįžti pas tėvus nebuvo jokios išeities. Jie gyveno kaime, toks incidentas būtų gėda visai šeimai. Niekam neįrodysi, kad vyras be priežasties išvarė ją iš namų. Jei ne merginos iš studentų bendrabučio, ji būtų išėjusi į pasaulį. Jos jai padėjo, išsprendė visas problemas su vadovybe ir slaugė jos mažąjį sūnų.
Netrukus Margarita sugebėjo įsidarbinti parduotuvėje pardavėja. Jai taip gerai sekėsi, kad po kelerių metų ji išsinuomojo parduotuvę ir pati vadovavo verslui, o paskui ją išsipirko. Taip, jai buvo sunku, bet ji labai norėjo, kad jos vaikas turėtų padorų gyvenimą.
Netrukus Margarita susitaupė nuosavam butui. Ji pamažu plėtė savo verslą ir nenuleido rankų. Jos sūnus nieko blogo apie tėvą nepasakė, tik sakė, kad jie nesutaria dėl charakterio. Visus tuos metus Egidijus net nepasirodė horizonte, todėl vaikinas priprato gyventi be tėčio. Baigė mokyklą ir įstojo į prestižinį universitetą. O tada pasibeldė į slenkstį – tėvas, kuris prašo išgelbėti jį nuo mirties.
Kai Margarita apie viską papasakojo sūnui, jis pasakė:
– Mama, jis iš tiesų pasielgė piktai. Aš žinojau apie tai, kai buvau vaikas, man papasakojo tavo draugai. Bet tu ne tokia kaip jis, niekada nepalieki žmonių bėdoje. Jis žmogus, ir tu neleisi jam mirti. Tiesa? Važiuokime į ligoninę, štai ką turime padaryti.
Po operacijos Egidijus iškart pasijuto geriau. Paaiškėjo, kad sūnus jam puikiai tiko kaip donoras, todėl jis greitai pasveiko. O svarbiausia, kad Rokas yra savo tėvo kopija. Vienintelis dalykas, kurį jis perėmė iš motinos, buvo geras ir nesavanaudiškas žvilgsnis.
